užrožijimas

×užrõžijimas sm. (1), užrožyjimas N, [K] → 2 užrožyti. | refl.: Krau[ja]s nuog užsirožijimo nusičystys brš. | prk.: Ta neužsirõžijimas rūkyti – tur didelę kantrybę Krš. \ rožijimas; užrožijimas